There seems to be an error with the player !

Prenumeruokite naujienas

Pianistas pripažinimo siekia kitiems linkėdamas gero Spausdinti Email
2011 Vasario 6

"Svarbu eiti užsibrėžto tikslo link, pasitikėti savimi ir nekreipti dėmesio nei į neigiamą aplinką, nei į pavyduolių komentarus", - sako pirmąją savo kompaktinę plokštelę Vilniaus Chodkevičių rūmuose vakar pristatęs pianistas Darius Mažintas. Atsikvėpti muzikas neturi kada - netrukus jo laukia koncertai Olandijos, Slovakijos ir Liuksemburgo koncertų salėse.

 

Darius

(Stasio Žumbio nuotrauka)

 

- Kodėl pirmoji kompaktinė plokštelė pasirodė būtent dabar?

- Didžiojoje scenoje debiutavau būdamas dvylikos metų. Su Sauliaus Sondeckio kameriniu orkestru Muzikos akademijos didžiojoje salėje grojau Mocarto koncertą, kuris buvo įrašinėjamas. Vėliau pats vaikščiodavau į į įrašų studiją - buvo įdomu iš šalies išgirsti, ką ir kaip darau. Taigi galima sakyti, kad įrašus dariau visą gyvenimą. Tačiau įrašyti kompaktinės plokštelės nebuvo ryžto. Visuomet galvojau, kad reikia padaryti gerai arba išvis nedaryti. Toks pasitikėjimas savo jėgomis atsirado tik pastaruoju metu.

- Plokštelėje skamba Johano Sebastiano Bacho, Liudvigo van Bethoveno ir Aleksandro Skriabino kūriniai. Kodėl pasirinkti šie kompozitoriai?

- Istorija įdomi. Augau muzikų šeimoje, visą laiką mane supo intelektualų kūrybinė aplinka. Vieną dieną, būdamas septynerių, atsidariau spintą, kur mano mama laikydavo vinilines plokšteles. Nežinau kodėl, tačiau išsitraukiau tris. Su užrašais - Bachas, Bethovenas, Skriabinas. Ten buvo įrašyti šių kompozitorių kūriniai fortepijonui. Nuo to karto, maždaug trejus metus, tos plokštelės sukosi ir sukosi patefone. Nors dar nelabai supratau, ką klausau, ta muzika man keldavo virpulį. Išsamiau su šiais kompozitoriais susipažinau tik vėliau, pradėjęs lankyti M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Jų kūryba man išliko prioritetinė, ir pirmajame savo albume norėjau išreikšti savotišką vidinę padėką tiems žmonėms, kurių kūriniai patraukė mano dėmesį ir formavo muzikos suvokimą.

- Ką pianistui reiškia kompaktinės plokštelės išleidimas?

- Tai labai svarbus veiksnys iš moralinės pusės, nes tu suteiki apčiuopiamą formą savo jau nueitam kūrybiniam keliui - materijoje įamžini jausmus, išgyvenimus, kuriuos patyrei grodamas ir atiduodamas save. Be to, įrašas išliks kaip istorijos dalelė. Finansinė šio reikalo pusė problemiškesnė, tačiau į tai dabar pernelyg nesigilinu. Vieną kartą, važiuodamas mikroautobusu, girdėjau radijo laidą apie elektronines knygas. Žmogus kalbėjo, kad ateityje visas knygas bus galima skaityti elektroniniu skaitytuvu. Taip, galima pasiduoti tokiems dalykams, tačiau aš noriu pakovoti už tradicijas. Juk tikra knyga, jos dažų kvapas, istorija yra gražūs ir svarbūs dalykai, kuriuos žmonės labai dažnai pamiršta. Tas pats ir su muzika, filmais. Jeigu nebūtų originalų, nei muzika, nei filmai, nei knygos neatsirastų internete. Todėl kaip muzikantas aš noriu, kad liktų tikros natos, būtų daugiau originalių įrašų. Norisi, kad istorija išliktų apčiuopiama.

- Vasario mėnesį su violončelininku Glebu Pyšniaku koncertuosite žymiose Olandijos ir Slovakijos salėse. Kas jus ten pakvietė?

- Mums pavyko sėkmingai pasirodyti festivalyje "Holland Music Sessions". Patekome į sąrašą atlikėjų, kuriems koncertus organizuoja olandų agentūra, ji pati moka ir honorarus. Turime koncertą Amsterdame, "Concertgebow" salėje, vėliau dar vieną pasirodymą Zvolės mieste, o turą baigsime koncertu Bratislavos filharmonijoje. Po to manęs lauks soliniai koncertai. Vienas jų - Liuksemburge, jis bus skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties 100-mečiui paminėti. O balandį kompaktinę plokštelę įrašinėsiu su dainininku Rafailu Karpiu.

- Ar koncertiniame ture grosite Lietuvos kompozitorių kūrinių?

- Taip. Su G.Pyšniaku atliksime Anatolijaus Šenderovo kūrinių, o Liuksemburge apskritai grosiu vien tik Čiurlionį. Tai daryti man labai malonu.

- Ar pats turi mėgstamų populiariosios muzikos atlikėjų?

- Popmuzika, skirtingai nei klasikinė sceninė muzika, iš klausytojo reikalauja mažiau dėmesio. Nereikia nieko galvoti - trys eilutės, trys žodžiai, kūrinys trunka daugiausia dvi minutes. Viskas paprasta, lyg žiūrėtum muilo operą. Kažkas vyksta, bet nieko reikšmingo. Pats labai žaviuosi džiazu - mėgaujuosi girdėdamas Lujiso Armstrongo, Elos Fitzdžerald įrašus. Pačią popmuziką taip pat galima suskirstyti į gerą ir blogą. Nuostabios grupės ir atlikėjai - "The Beatles", Fredis Merkuris su "Queen", Maiklas Džeksonas. Tarp lietuvių profesionaliu dainavimu scenoje išsiskiria Rūta Ščiogolevaitė. Kalbant apie blogį, vienas iš lyderių yra Valdas Karklelis. (Juokiasi.)

Darius1 (Stasio Žumbio nuotr.)

- Pastaraisiais metais daug jaunų talentų vyksta studijuoti į užsienį. Kodėl pats nepasukai tokiu keliu?

- Po pasirodymo Aspeno (JAV, - aut. past.) festivalyje buvau kviečiamas studijuoti ir į Bostono konservatoriją, ir į Floridą. Tačiau aplinkybės taip susiklostė, kad ten nepasilikau ir grįžau į Lietuvą. Dabar to visiškai nesigailiu ir apskritai nežinau, ar būčiau galėjęs gyventi užsienyje. Man buvo ir bus svarbu, kaip laikosi gimtoji šalis, ir labai skauda, kai jai nesiseka. Baigiau meno aspirantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, koncertuoju, pats į mūsų šalį kviečiu atvykti užsienio muzikantus. Man į Vilnių pavyko pakviesti vieną žymiausių pasaulio pianistų - spalio 24 d. Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos Ivas Pogoreličius. Manau, kad jį galimą lyginti su senosios kartos genijais - Rubinšteinu, Horovicu. Iki šiol šis žmogus nėra grojęs nė vienoje Baltijos šalyje. Pats važiavau į jo koncertą Varšuvoje, prisistačiau, kalbėjausi. Jis iš karto pareiškė norą atvykti į Lietuvą, ir galų gale tai taps realybe.

- Ar Lietuvoje egzistuoja konkurencija tarp pianistų?

- Galima sakyti, kad taip. Gerų muzikantų mūsų šalyje netrūksta. Pavyzdžiui, Lukas Geniušas pernai užėmė antrąją vietą prestižiniame Šopeno konkurse Varšuvoje, to iki tol nebuvo pavykę nė vienam lietuviui. Sparčiai kyla smuikininkė Dalia Kuznecovaitė, minėtas violončelininkas G.Pyšniakas. Neseniai visa šalis sužinojo apie nuostabų akordeonistą Martyną Levickį. Tereikia tik kiek didesnio finansavimo menininkams, ir apie Lietuvą iš gerosios pusės pasaulis sužinos dar daugiau.

- Koks tavo sėkmės receptas?

- Kiekvieno žmogaus sėkmės receptas yra invididualus - kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Jei imsi kam nors nurodinėti ir sakysi, kad "daryk taip, o ne kitaip", tai gali tapti nesėkmės receptu. Manau, kad reikia tikėti savo talentu, tikėti tuo, ką darai, ir nesiblaškant žengti savo keliu. Jei turėsi idėjų, noro, stengsiesi - jos galų gale vis tiek taps kūnu. Be to, tikslo siekti būtina ne su pavydu, ne lipant per galvas, o linkint gero kitiems. Tai nėra lengva, tačiau jei sugebėsi būti geras, tada ir pačiam pagelbės kokios nors nematomos jėgos.

DOSJĖ

Gimė 1982 m. kovą

Mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, B.Dvariono muzikos mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Veronikos Vitaitės klasėje. 2005 m. stažavosi G.Verdžio konservatorijoje Milane (Italija). 2010 m. Vilniuje baigė meno aspirantūros studijas.

Tapo laureatu tarptautiniuose konkursuose Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Čekijoje, Lietuvoje. Solinius rečitalius grojo JAV, Vokietijoje, Rusijoje, Švedijoje ir Olandijoje.

2009 m. su violončelininku Glebu Pyšniaku laimėjo programą "New Masters on Tour", suteikiančią teisę 2010-2011 m. sezone koncertuoti garsiose Europos salėse.

Laurynas Butkauskas

2011 vasario 5 d. "Vakaro žinios"

 

Skaitykite internete: respublika_logo